Prienų krašto muziejus

Bendra informacija

Prienų krašto muziejus įkurtas 1995 metais.

Muziejaus įkūrėja ir pirmoji direktorė Antanina Aleknavičienė mena, jog įkurti muziejų jai pavyko tik per penkerius nelengvus metus. Naujasis muziejus jokio palikimo neperėmė, įkūrėjai teko pačiai rinkti atsiminimus, nuotraukas, daiktus: ,,Nuo 1990 m. balandžio aš – Prienų krašto muziejaus, kurio nėra, direktorė. Savo svajonėse aš jį mačiau. Ieškojimas, viliojanti viltis, juodas darbas, paieškos, draugų, kolegų, buvusių bendradarbių, žymių kraštiečių parama, ir 1995 m. rugsėjo 16 dieną – Prienų krašto muziejaus atidarymas.“ A. Aleknavičienė negailėjo šiam darbui savo laiko ir jėgų: ,,Man atrodo, kad muziejaus įkūrimu aš pateisinau savo egzistencijos, savo gyvenimo prasmę.“

Muziejaus atidarymo proga mūsų kraštietis poetas Justinas Marcinkevičius pasakė: ,,…Šiandien galime su džiaugsmu ir pasididžiavimu pasakyti: Prienai turi tai, ko dar niekados neturėjo – Prienai turi savo krašto muziejų. Tai daug, tai labai daug. Turime vietą, turime pastogę, į kurią patys atėję ar kokį svečią atlydėję galime ištarti: štai čia su meile sudėtas, su pagarba surinktas ir išrikiuotas šito krašto gyvenimas, jo žmonių darbai, jų džiaugsmas ir vargas, jų kančios ir praradimai. Čia dega niekada neužgesęs mūsų krašto žmonių siekimas laisvės ir šviesos, tiesos ir grožio. Galime pasakyti, kad nuo šiol čia apsigyveno Prienų krašto DVASIA, įsikūnijusi senuose audiniuose, medžio ir molio dirbiniuose, senose nuotraukose ir knygose. Tegul būna jai čia gera ir jauku.“

Prienų krašto muziejus įkurtas prieškariu statytuose garsaus prieniečio Cezaro Pšemeneckio (1887 – 1967) namuose.

C. Pšemeneckis – Maskvoje aukštuosius mokslus baigęs inžinierius energetikas, pedagogas, aktyvus visuomenininkas. Jo dėka į Prienų miestą bei jo apylinkes buvo atvesta pirmoji elektros energijos linija, jo rūpesčiu 1928 – 1941 metais įvykdyta Prienų ir Birštono miestų bei aplinkinių kaimų elektrifikacija. Šią veiklą inžinierius tęsė ir karo bei pokario metais.

Daug savo energijos C. Pšemeneckis atidavė Prienų ,,Žiburio“ gimnazijai ir jos mokiniams: dalyvavo gimnazijos kūrimo darbe, daugelį metų mokė matematikos ir fizikos, įrengė fizikos laboratoriją.

C. Pšemeneckio namuose prieškariu vyko itin aktyvus kultūrinis gyvenimas. Abu su žmona Ana, operos soliste, parvykusia su juo iš Maskvos, savo namuose organizuodavo kultūrinius renginius, kuriuose dalyvaudavo profesionalūs to meto menininkai, yra viešėjęs net garsusis rusų dainininkas Fiodoras Šaliapinas, o pats C. Pšemeneckis grieždavo smuiku.

Sovietiniais metais C. Pšemeneckio namuose veikė ligoninė, stomatologijos poliklinika, dalis patalpų priklausė policijai. Įkūrus muziejų, pačių darbuotojų aktyvaus triūso dėka patalpos buvo sutvarkytos, įrengtos ekspozicijos.

Garbiajam C. Pšemeneckiui atminti muziejuje yra įrengta ekspozicija, kurioje atkurtas jo kambario fragmentas, taip pat muziejaus sodelyje pastatytas jam skirtas stogastulpis. Muziejininkai 2007 metais gražiai atnaujino C. Pšemeneckio bei jo šeimos kapavietę Prienų kapinėse, nuolat ją prižiūri. 2008m. išleistas atvirukas ,,C. Pšemeneckio namai“.

2005 metais Prienų krašto muziejus iškilmingai ir gražiai paminėjo savo dešimtmetį. Muziejininkai atnaujino jau turimas bei įrengė naujas ekspozicijas, sutvarkė aplinką, suruošė visuomenei įspūdingą renginį. Sulaukėme garbingų svečių: žymių kraštiečių, muziejaus bičiulių, kultūros ministerijos atstovų, žinomų politikų.

2001-2003 metais Prienų krašto muziejui vadovavo Vytautas Zagurskas.

2004-2006 metais muziejaus direktoriumi dirbo Algis Marcinkevičius.

2007- 2009 metais dirbo direktorė Virginija Maščinskienė.

Nuo 2009 metų spalio mėnesio dirba direktorė Lolita Batutienė.

Muziejus jau užėmė savo vietą rajono kultūros įstaigų tarpe, muziejine, šviečiamąja, kultūrine veikla praturtindamas visuomenės gyvenimą, savo paslaugomis pritraukdamas vis didesnį lankytojų skaičių ir įsiliedamas į kitų savivaldybių muziejų gretas.

Muziejinė veikla vyksta ir padaliniuose: nuo 2002 metų Prienų krašto muziejaus padaliniai yra rašytojo Vinco Mykolaičio – Putino gimtoji sodyba-muziejus ir Skriaudžių buities muziejus. Nuo 2007 metų prisijungė dar du padaliniai – Veiverių krašto istorijos atminties muziejus (Lietuvos partizano Juozo Lukšos – Daumanto ekspozicija) ir Šilavoto ,,Davatkynas“.