Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Bendra informacija

Parapijos bažnyčia, telšiškių dar vadinama Mažąja bažnytėle, turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Ši Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų bažnyčia ir parapija įsteigta 1536 metais. Jos steigėjas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Žygimantas Senasis. Telšių tijūnui Jokūbui Juškavičiui jis įsakė valsčiaus bajorų ir valstiečių lėšomis pastatyti bažnyčią, skirti jai tarnybinius žmones, žemės klebonijai ir mokyklai. Žemaičių seniūnas Jeronimas Chodkevičius 1547 m. davė 6 tarnybas žmonių iš Gintališkės bei Telšių valsčiaus ir paskyrė tris karčemas. 1612 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Zigmantas Vaza išplėtė Telšių parapinės bažnyčios fundaciją, priskyręs Telšių bažnyčiai Eigirdžių kaimą, o pačiame Telšių mieste – tris miestelėnus bei tris valakus miško Bugeniuose, šalia Nerimdaičių ir Trimėsėdų kaimų. Taip pat paskirtas Šekščio ežeras prie Kęstaičių. Mokyklai ir špitolei statyti atidavė buvusio didžiojo kunigaikščio dvaro žemę (pats dvaras buvo jau anksčiau iškeltas už Durbino upelio, tarp Masčio ežero ir Žarėnų kelio). 1653 m. revizoriai nustatė, kad visi Telšių parapijiečiai kiekvieną sekmadienį ir per šventes būtinai turi dalyvauti šv. Mišiose ir išklausyti pamokslą, o gyvenantys Nevarėnuose tai turi atlikti Telšių bažnyčios Nevarėnų filijos bažnytėlėje. Dėl apsileidimo nelankančius bažnyčios bausti piniginėmis baudomis. Dvaras ir klebonas turėjo bausti burtininkavimą, vis dar pasitaikantį, ypač pasienyje su latviais. Buvo draudžiamos pagoniškos apeigos – puotos kapuose, kurias žmonės vadino šermenimis u- mirusiųjų vėles. Į Nevarėnų bažnyčia klebonas atvykdavo tik kas trečią savaitę. XVII a. antrojoje pusėje Telšių parapijai teko daug ginčytis su Telšių dvaro laikytoja, Piarnu vaivadiene Kotryna Denhofiene, vėliaus su Telšių seniūnu Gerhardu Denhofu. Dėl daugelio ginčų tarp Telšių parapijos klebono ir Telšių dvaro lankytojų bei seniūno bažnyčios Telšiuose ir Nevarėnuose buvo rastai remontuojamos. Bloga medinės Telšių parapijos bažnyčios būklė leido okupacinei rusų valdžiai 1814 m. ją uždaryti. Rusų poručikas Mezniovas 1828 m. bažnyčią nugriovė. Vietoj jos nuo amžių buvusiose Telšių parapijos kapinėse 1864-1867 m. krašto okupantai pastatė mūrinę cerkvę ir 1867 m. gegužės 9 d. ją pašventino.

1918 m. atsikūrusi nepriklausoma Lietuvos Respublika pradėjo grąžinti ir atidaryti katalikų bažnyčias ir vienuolynus, paverstus cerkvėmis. Tik Telšių ir Šiaulių miestų administracija laiku neapsižiūrėjo ir nepradėjo grąžinimo bylos. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje prasidėjo ilgas teismų maratonas, kuris tęsėsi 6 metus, pasibaigęs 1934 m. spalio 4 d. Katalikams buvo atiduota jų nugriautos bažnyčios vietoje pastatyta cerkvė, grąžinta žemė, tačiau apeliacinis rūmų teismas priteisė sumokėti stačiatikių dvasininkijai už mūrinę cerkvę 32590 litų ir naujos cerkvės statybai paskyrė sklypą ant kalvos, kur nuo seno stovėjo vėjo malūnas.

Adomas Butrimas

„Telšių Kraštas“