Lietuvos ramuvų sąjunga

Bendra informacija

Baltų religinėje tradicijoje:

1. Pasaulis yra visuotinai gyvas. Gyvybę suprantame daug plačiau nei tik biologinę gyvybę. Gyva yra saulė, vanduo, medis, gyvas akmuo ir pan. Gyvybę reikia gerbti ir mylėti. Todėl požiūris į pasaulį turi būti pagarbus. Senoji baltų religija – gyvybę tausojanti religija.

2. Vyrauja Darnos principas. Pasaulyje yra darna, bet ji nėra pastovi, ji linkusi silpti ir nykti, todėl ją būtina kurti ir plėtoti. Žmogaus priedermė siekti darnos, ją saugoti ir palaikyti. Darna yra
mūsų senosios kultūros ir religijos pagrindas.

3. Gerbiami Dievai ir Deivės. Yra didieji Dievai – Dievas (Praamžius), Perkūnas, Žemyna, Laima, Saulė. Bet pasaulis yra įvairus, jame veikia daugybė jėgų ir Dievybių, o žmonės laikosi tradicijos arba pasirenka, kas jiems arčiau ir mieliau. Dievybės susijusios su gamta, jos nematomos ir išreiškia antgamtiškumą. Dievai ir Deivės susiję su tam tikra vietove, su vietiniais papročiais, netgi su istoriniais įvykiais.

4. Pasaulis yra amžinas. Jis nuolatos kuriamas amžinųjų Dieviškų jėgų. Pagal lietuvių mitus pasaulį kuria ir perkuria bent du Dievai – šviesos ir tamsos, kūrimo ir griovimo Dievai (Dievas ir Velinas). Jų sąveika arba prieštaravimai kuria darną ir gyvąją būtį.

5. Svarbiausias dorovės teiginys (Aukso taisyklė) kviečia daryti kitam žmogui ar gyvai būtybei tą, ką norėtum, kad tau būtų daroma, ir nedaryti to, ko nenorėtum, kad tau būtų daroma. Baltai tokią dorovę vadina žmoniškumu. Tai – prievartos vengimas ir nekerštavimas, nesavanaudiška meilė ir užuojauta visoms gyvoms būtybėms. Žmogaus prigimtis yra gera, o blogis atsiranda ten, kur suyra darna. Žmogus dvasiškai tobulėja, jei gyvena teisingai ir nesavanaudiškai.

6. Gerbiami protėviai. Už savo buvimą, už kalbą, už tėvynę mes esame dėkingi protėviams. Todėl turime nuolatos prisiminti, reikšti pagarbą protėviams. Tam yra sukurtos senosios apeigos ir papročiai. Baltų tikėjimas vienija visus tikinčiuosius – gyvuosius ir mirusiuosius. Mirtis yra dėsningas gamtos virsmas. Mirštant kūnui, siela gali išlikti pereidama į kitą pavidalą. Po mirties velionis patenka tarp mirusiųjų giminaičių, o per apeigas gyvieji ir mirusieji vėl susitinka.

7. Gamta yra šventa, o šventumas yra Pasaulio gyvybės tobuliausia savybė, viską suvienijanti, sutaikanti ir atgaivinanti. Mūsų tautą, jos žmones augina ir auklėja žemė. Žemę lietuviai laiko šventa. Be savo žemės tauta negali išgyventi arba išlikti savimi. Gerbkime ir mylėkime mūsų žemę, saugokime ir ginkime ją.

Baltų religija grindžiama protėvių per ilgus amžius sukaupta ir sutelkta, etninėse tradicijose atsispindinčia patirtimi. Mūsų tikėjimo tiesų šaltinis yra mūsų protėvių per amžius sukaupta ir tradicijose bei etniniuose simboliuose pasireiškianti dvasinė patirtis.

Romuva remiasi baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas. Šio bendro baltų dvasinio paveldo kūrimosi pradžia siekia labai tolimą indoeuropietišką praeitį. Baltų arba aisčių kultūra kaip savita išsiskiria II tūkstantmetyje p.m.e. Bendras baltų religinis centras Romuva su vyriausiu dvasininku Kriviu buvo įsteigtas 521 m. Rikojote. Vėliau iškilo ir kiti svarbūs sritiniai baltų religiniai centrai – Romuvos atskiruose baltų kraštuose. Kai kuriuose iš jų baltiškos religinės apeigos buvo vykdomos ir po oficialaus krikščionybės įvedimo.

Po krikšto ilgainiui sunaikinus religines institucijas, baltų tikėjimas egzistavo bendruomeninių ir individualių kultų pavidalu, palaikomas iš kartos į kartą perduodamų etninių tradicijų, iki pat XX a.

XX amžiaus pradžioje vėl atkuriamos baltų tikėjimo institucijos. 1930 metais įkurta Visuomio Romuva ir bendruomenė. 1967 m. įkurta Ramuva, o 1992 metais oficialiai įregistruota Baltų tikėjimo bendruomenė Romuva. Romuvos padaliniai veikia JAV ir Kanadoje. 2001m. pabaigoje 3 baltų tikėjimo bendruomenės (Vilniaus, Kauno, Molėtų) susijungė į Senovės baltų religijos bendriją.

Aukščiausia Bendrijos valdžia yra Romuvų (bendruomenių) Krivulė. Tarp Krivulių aukščiausia Bendrijos valdžia yra Vaidilų Ratas.

Bendrijos vadovas – Krivis Jonas Trinkūnas, dvasiniu Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos vadovu yra nuo 1967 m.
Senovės baltų religinės bendrijos dvasiniais Mokytojais pripažįstame visus vyriausius Krivius ir Vaidilas, vienijusius baltų tautas religiniu pagrindu ir puoselėjusius senąjį baltų tikėjimą.
Nariais yra laikomi Senovės Baltų religiją išpažįstantys asmenys, dalyvaujantys bendruomenių rengiamose apeigose ir šventėse.

Lietuvos Romuva tęsia baltų tikėjimo tradicijas, siekia santarvės ir darnos su Dievu ir Dievais, su protėviais, gamta ir žmonėmis, iškelia gamtos, kaip akivaizdžiausios Dieviškumo apraiškos, šventumą, ugdo baltų tradicinį dorovinį gyvenimo būdą, savo kelią dieviškumo link, sukurtą per daugelį amžių. Mes tikime į Dievą – kūrėją, Perkūną – ugnies ir teisingumo dievą, Laimą – likimo ir gimimo deivę, Žemyną – žemės ir gamtos deivę.

Baltų religijos šaltinis yra gyvoji nenutrūkstama baltų dvasinė tradicija. Kaip medis jėgų semiasi iš žemės gelmės, taip ir Romuvų nariai (romuviai) dvasinės patirties ir stiprybės semiasi iš senų giesmių, sakmių, padavimų, papročių, iš viso savo protėvių palikimo.
Baltų religija vienija visus tikinčiuosius – gyvuosius ir mirusiuosius. Romuviai tiki, kad mirtis yra dėsningas gamtos virsmas, kad mirštant kūnui siela gali išlikti pereidama į kitą pavidalą.

Šventumas – tai pasaulio gyvybės tobuliausia savybė, viską suvienijanti, sutaikanti ir atgaivinanti. Šventumą kuria dieviškos jėgos. Dieviškumas reiškiasi gamtoje ir kasdieniniame gyvenime.
Pagrindinis romuvio bruožas yra pagarba Dieviškai kuriančiajai galiai gamtoje ir žmoguje. Baltų religijos atsparos yra darna ir dora.

Siektinos romuvio vertybės – teisingumas, darbštumas, sugebėjimas sugyventi su kitais žmonėmis ir pasauliu.
Romuviai švenčia kalendorines, šeimos, tautines ir kitas šventes. Religinės apeigos atliekamos gamtoje, bendruose arba namų alkuose, šventyklose ir kitose įvairiose vietose.

Pagrindiniai Senovės baltų religinės doktrinos istoriniai pokyčiai išsamiausiai išdėstyti G. Beresnevičiaus veikale „Baltų religinės reformos“ (1995), bei N.Vėliaus „Senovės baltų pasaulėžiūra“ (1983). Dabartiniu metu tikėjimo doktrinų puoselėjimas yra bendrijos Vaidilų Rato ir Krivulės žinioje.