Lukiškių kalėjimas

Bendra informacija

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas – viena seniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje.

Rusijos imperatoriaus Nikolajaus Antrojo įsaku ši įkalinimo įstaiga pradėta statyti Vilniaus miesto centre, šalia Lukiškių aikštės, 1901 metais. Įstaigos projektą paruošė architektas G. Trambickis, statybos darbams vadovavo inžinierius K. Kelčevskis. Įstaigai buvo suteiktas pavadinimas „Tiuremnyj Zamok“ (Kalėjimo tvirtovė).

Kalėjimo pastatą pradėta statyti 1901 m. rugsėjo 6 d., o tardymo pastatą – 1902 m. liepos 25 d. Kalėjimo pastatą sudarė dviejų sparnų tipo statiniai, skirti įrengti vienvietėms kameroms, bendrų kamerų korpusas, kontora ir raštinė. Prie kalėjimo pastato prijungtas cerkvės statinys, o kalėjimo pastato viduje – katalikiška koplyčia. Vėliau įrengta ir sinagoga.

Didelis dėmesys buvo skiriamas cerkvės statiniui, kurį sudarė penki kupolai. Cerkvės fasadinę pusę turėjo puošti Švento Mikalojaus Stebukladario freska. Pati cerkvė įgavo tą patį pavadinimą – Švento Mikalojaus Stebukladario cerkvė. Jos vidus papuoštas freskomis, kurias tapė žymūs rusų dailininkai: I. Trutnevas, I. Rybakovas, Barmašovas, Krylovas, Balzukevičius. Freskos vadintos: „Kristaus žengimas dangun“, „Paskutinė vakarienė“, „Šventas Jonas Krikštytojas“. Įrengtas altorius. Kalėjimo tvirtovė baigta statyti ir pradėjo veikti 1904 metais. Carinės Rusijos laikotarpiu Kalėjimo tvirtovėje kalėjo ne tik kriminaliniai nusikaltėliai, bet ir politiniai veikėjai, tokie kaip Rusijos bolševikinio judėjimo lyderis F. Dzeržinskis ir buvęs Izraelio valstybės premjeras-ministras M. Beginas.

Po Antrojo pasaulinio karo, tęsiantis sovietinei okupacijai, įkalinimo įstaigos pavadinimas, apie 1960 metus, vėl buvo pakeistas. Oficialiu pavadinimu tapo „Učreždenije OČ-12/36“ (Įstaiga OČ – 12/36). 1991 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, keitėsi ir įstaigos pavadinimas. 1992 metais ji pavadinta „Vilniaus tardymo izoliatoriumi-kalėjimu“, o 2000 metais oficialiai pavadinta „Lukiškių tardymo izoliatoriumi-kalėjimu“. Šis įstaigos pavadinimas liko iki šių dienų.

2003 metais Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas įtraukiamas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių kompleksų sąrašą. Įstaiga tapo valstybės saugomu istoriniu architektūros paminklu.

Dabartiniu laikotarpiu Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra viena iš didžiausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje. Įstaiga susideda iš: kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinės ir atlieka dvi funkcijas – pataisos įstaigos ir kardomojo kalinimo. Be to, šioje įstaigoje bausmę atlieka ir asmenys, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos. Įstaigos plotas siekia 2 hektarus. Įstaiga turi savo oficialią emblemą bei jubiliejinį ženklą.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuolat lankosi žymūs Lietuvos bei užsienio šalių asmenys. Tarp apsilankiusių minėtini: Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė, Prezidentas V. Adamkus, kardinolas A. J. Bačkis, Švedijos karalienė Silvija, politikos, kultūros, mokslo ir religinių konfesijų atstovai.