Vilniaus jachtklubas, Trakai

Bendra informacija

Vilniaus jachtklubas buvo įsteigtas 1926 m. sausio 19 d. Šie metai taip pat laikomi ir Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia. Tuo metu Vilniaus jachtklubas buvo įkurtas lenkų karininkų iniciatyva, kadangi Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai.
Po keleto metų, 1930-aisiais, Vilniaus krašto buriuotojams perduota dalis Trakų Karvinės pusiasalio, kuriame buvo pastatytas naujas jachtklubo pastatas. Amžininkai mena šią vietą buvus išskirtinai gražią tiems laikams – žalias namas su baltomis kolonomis, vestibiuliu, veranda ir miegamaisiais antrame aukšte. Šalia jo buvo įrengtas elingas, patogios prieplaukos ir netgi tribūnos, burlaiviais pasigrožėti atvykusiems žiūrovams. Jachtklubo bendruomenė plėtėsi, prieplaukoje daugėjo burlaivių, o vasarą Trakų ežerus puošdavo regatose besivaržančių jachtų burės.
1939-aisiais Lietuvai netekus Klaipėdos krašto ir uostą į savo valdžią perėmus vokiečiams, buriuotojai ėmė telktis Lietuvos vidaus vandenyse. Buriavimas Trakų ežeruose dar labiau suaktyvėjo.
Tais pačiais metais Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, šis buriavimo sporto klubas atiteko Lietuvos šaulių sąjungai, kuri 1940-aisiais, Trakuose dar spėjo įkurti jūrų šaulių buriavimo centrą. Deja tai truko vos keletą mėnesių. Netrukus Lietuvą okupavo sovietai.
Po II pasaulinio karo Trakai tapo viena iš pagrindinių Lietuvos buriavimo vietų, kur naudojantis išlikusiu prieškario inventoriumi buvo ruošiami pirmieji pokario buriuotojai, rengiami kursai, puoselėjamos buriavimo sporto tradicijos, organizuojamos regatos. 1945 m. Trakuose buvo surengtos pirmosios buriavimo pirmenybės. O jų pirmuoju čempionu tapo trakiškis Romanas Karpovičius.
1952 m. imti organizuoti buriavimo kursai, kuriuos inicijavo vienas pirmųjų Vilniaus jachtklubo komandorų Jurgis Stabinis, taip pat garsėjęs kaip aukščiausios kategorijos buriavimo sporto teisėjas, parengęs ir buriavimo vadovėlį. Prasidėjus sezonui, pas J. Stabinį kiek pramokę teorijos jaunieji buriuotojai praktinių laivo valdymo subtilybių važiuodavo mokytis į Trakus. Entuziazmo nesustabdydavo ir tai, kad iš Vilniaus į Lentvarį atidardėjus traukiniu iki jachtklubo tekdavo kulniuoti pėsčiomis net keletą kilometrų. Čia vaikus treniravo Zenonas Strazdas, kuris 1961-1967 m. buvo respublikos buriavimo sporto federacijos pirmininkas.
Vertindami didžiulį J. Stabinio indėlį į Lietuvos buriavimo tradicijų puoselėjimą, Vilniaus jachtklubo buriuotojai jo garbei organizuoja J.Stabinio taurės regatą, vykstančią Trakuose nuo 1963 m. iki šių dienų, kurioje vadovaujasi jo parengta jolių išlyginamaja formule. Ši formulė yra dabartinių matavimų, perskaičiuojant distancijoje sugaištą jachtų laiką, pirmtakė.
Ilgainiui Vilniaus jachtklubas ėmė vis labiau garsėti gerais buriuotojais. Vieną po kitos skindami pergales įvairiuose čempionatuose Vilniaus jachtklubo buriuotojai sovietmečiu sudarė Lietuvos rinktinės branduolį ir buvo pelnytai vertinami buriuomenės autoritetų tiek Lietuvoje, tiek tuometinėje sovietų sąjungoje.
Pirmasis lietuvis 1962 m. savo jachta Atlanto vandenyną perplaukęs Bronius Rožinskas taip pat yra iš Trakų. Ir nors šiuos trakiškio laurus kaimynai lenkai prisiima sau, Lietuvos jūrų muziejuje yra saugomi B. Rožinsko perduoti dokumentai ir ranka rašytas raštelis su sakiniu „Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“.*
Ir tai nėra vienintelis Vilniaus krašto buriuotojų įsimintinas žygis. Jurgio Vilemo ir Romualdo Tupčiausko plaukimas iki Murmansko iki šiol dar nėra atkartotas jokio lietuvio.
Tuomet susibūrė ir pirmoji Lietuvoje buriuotojų moterų įgula, kuriai vadovavo nuo 1969-ųjų iki šių dienų Vilniaus jachtklubo regatose teisėjaujanti Marytė Mudėnienė. Ji, beje, 1983-aisiais tapo pirmąja Lietuvoje kapitone moterimi.
1954-aisiais vilniečiai ėmė varžytis „Kuršių marių“ regatoje ir iki šių dienų čia lyderiauja pagal surenkamų taškų skaičių komandinėse įskaitose.
Trakų ežeruose užaugo ne viena buriuotojų karta, buvo išugdytas būrys tuometinės sovietų sąjungos čempionų, olimpiadų dalyvių, įvairių Europos ir pasaulio čempionatų prizininkų, bei profesionalių buriuotojų, skinančių laurus dabar organizuojamose tarptautinėse regatose.
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vilniaus jachtklube ėmė sparčiai daugėti buriuotojų. Šiuo metu klubas vienija beveik 70 narių, o burinės jachtos jau sunkiai sutelpa prieplaukoje.
2009-aisiais, minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, daugiau kaip šimtas buriuotojų, tarp kurių buvo ir Vilniaus jachtklubo narių, susibūrė ir surengė „Tūkstantmečio odisėją“ ir garsindami Lietuvos vardą per devynis mėnesius apiplaukė aplink pasaulį.
Šiandien Vilniaus jachtklubo buriuotojai laisvai plaukioja viso pasaulio vandenyje, dalyvauja ir skina pergales tarptautinėse regatose ir garsina Lietuvos vardą kitose, dažnai gerokai senesnes buriavimo tradicijas turinčiose valstybėse.